ŽYDROJI PAKRANTĖ
Nica, Kanai, Žydroji pakrantė ir prabanga – žodžiai, apibūdinantys Pietų Prancūziją.
Vėlyvą vakarą mūsų lėktuvas nusileido Nicos oro uoste. Côte d’Azur oro uostas yra maždaug 7 km. atstumu nuo Nicos centro. Iki jo važiuoja keletas autobusų: 98 ir 99 numeriu pažymėti ekspresai bei 23 numeriu pažymėtas maršrutinis autobusas. Kelionės kaina 6 €/asm. Bilietus galite įsigyti iš autobuso vairuotojo arba oro uoste esančiame bilietų pardavimo punkte. Geras pusvalandis ir mes jau šalia mūsų viešbutuko. Kadangi vėlyvas vakaras apie 24 val. nusprendėm ilsėtis.
Pirma diena Mentonas. Kelionės trukmė iki Mentono autobusu gali užtrukti pusantros valandos, tačiau jei atsisėsite dešinėje autobuso pusėje galėsite gėrėtis Prancūzijos žydrąja pakrante. Bent akimirkai leiskite sau apie paliktą namų rutiną? Mentono gyventojų pagrindinis uždarbio šaltinis net keletą šimtmečių buvo citrusinių vaisių produkcija. Dėl to miestas gavo pravardę – Citrinų miestas. Apie ten auginamas citrinas pasakojamos legendos ir jos laikomos ypatingomis – šie, Mentone užauginti vaisiai skiriasi nuo savo giminaičių, kurie augo Italijoje, Ispanijoje ar Korsikos saloje.
Kasmet vasario mėnesį Mentone vyksta Citrinų festivalis (La Fête du Citron), kurio metu miestiečiai spalvingais ir įspūdingais paradais pagerbia savo miesto simboliu tapusį geltoną vaisių.Šių metų tema bolivudas. Labai norėjau išvysti šį paradą ir likau maloniai nustebinta, jo grožiu ir gausa dalyvių. Viešint Mentone rekomenduoju pakilti vingiuojančiais laiptais vedančiais link barokinės Švento Michaelio Archangelo bazilikos. Varpinės bokštas iš tolo išsiskiria įvairiaspalvėmis čerpėmis dengtu kupolu. Bažnyčia pradėta statyti XVII amžiuje, tačiau prireikė poros šimtmečių, kad ji būtų baigta. Valandėlę klaidžiojom senamiesčio gatvelėmis nes navigacija vis pavesdavo. Nors taip buvo tik dar įdomiau ir visiems rekomenduoju, turint laiko – pasiklyskite senamiestyje.Pasimėgauti šiuo nuostabiu miesteliu. Paklaidžioją patraukėm atgal į Nicą.
Nica – antrasis Prancūzijos miestas pagal populiarumą po Paryžiaus. Vadinama vienu turtingiausių pasaulio miestų. Turistus žavi ne tik saulėti paplūdimiai, bet ir įspūdingas kraštovaizdis, senovę menanti architektūra, bei turtinga kultūra. Miestui niekada netrūko keliautojų dėmesio – tiek kilmingųjų, tiek beturčių, ieškojusių ten laimės. Nepaisant modernizacijos, Nica išlaikė savo viduramžišką paveldą. Net ir dabar senamiestis atrodo taip pat, lyg prieš porą šimtmečių – išraizgytas siaurų akmenimis grįstų gatvelių, vingiuojančių pro skersgatvius ir turgus, pilnas jaukių skverelių, spalvingų krautuvėlių, barokinio stiliaus bažnyčių ir glaudžiai sustatytų raudonstogių namukų. Vakarais į gatves iš barų ir naktinių klubų pasklinda muzika, pripildanti senamiesčio atmosferą ritmingo judesio. Nica tai ošianti jūra, palmės, ištaigingi pastatai nuteikia labai maloniai. O užlipus aukštyn į Pilies kalvą (Colline du Chateau), pamatysite Nicos miesto ir uosto panoramas, kurios bus vieni gražiausių prisiminimų iš Žydrosios pakrantės. Nica turi labai jaukų senamiestį, kurio gatvėse, kaip labirinte, galima pasimesti, ir tik išgirdęs jūros ošimą, supranti, į kurią pusę eini.
Pavasarį vyksta daug festivalių ir pražysta gėlės, todėl tai populiarus ir geras metas aplankyti Nicą. Muziejuose dar nebūna tiek daug lankytojų kaip vasaros sezonu, o karščiai dar nespėja išvarginti.
Nors Nicoje žiemą jūroje nepaplaukiosi ir paplūdimyje nepasideginsi, tai netrukdo šiam miestui būti populiariu turistų maršrutu ir šaltuoju metų laiku. Čia yra kitų smagių pramogų, kurios šiltas oras nėra būtinas.
Taigi, būdami Nicoje nepraleiskite šių lankytinų vietų:
Promenade des Anglais
Promenade des Anglais – žymiausia gatvė Nicoje, besidriekianti keletą kilometrų palei pakrantę nuo oro uosto iki pat senamiesčio. Promenada pavadinta anglų garbei, kurių dėka XVIII amžiuje suklestėjo Prancūzijos Žydrosios pakrantės kurortai, įskaitant ir žavingąją Nicą. Būtent šios tautos turistai buvo tarp pirmųjų, kurie šaltuoju metų sezonu ieškodami saulės ir šilumos pamėgo šį nuostabų žemės kampelį.
Nicos senamiestis (Vieux Nice)
Jeigu norite pajausti tikrą žavingosios Nicos dvasią – būtinai apsilankykite senamiestyje, vietinių vadinamą tiesiog Vieux Nice. Vingiuotose gatvelėse pamatysite daugybę senovinių namų, įspūdingų architektūros šedevrų. Atrasite restoranų, gaminančių nepakartojamus tradicinius patiekus, kuriuos skanaudami galėsite pasimėgauti ir nepakartojama senamiesčio atmosfera.
Pilies kalnas (Colline du Chateau)
Nors ši vieta vadinama Pilies kalnu, tačiau pilies seniausiai nėra. Vis dėlto, apsilankyti čia tikrai verta. Užlipus beveik 300 laiptelių ar užkilus liftu atsivers įspūdingi vaizdai į miestą bei Angelų įlanką. Pilies kalnas skiria senamiestį nuo Nicos uosto, o pati viršukalnė buvo paversta parku, kuriame taip pat pamatysite žmogaus rankomis sukurtą krioklį, senovinių pastatų griuvėsius.
Cours Saleya
Cours Saleya – viena iš gyviausių sričių Nicos senamiestyje. Čia kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienius, nuo pat ankstaus ryto, pradeda veikti turgus. Savo kvapais, spalvomis ir grožiu užburiantis turgus traukia ne tik vietinius gyventojus, bet ir miesto svečius, norinčius nusipirkti šviežių vaisių, daržovių bei, žinoma, suvenyrų.
Masenos aikštė
Tai pagrindinė miesto aikštė, apsupta raudonos spalvos Italų architektūros pastatų. Masenos aikštė įkurta tarp senamiesčio ir naujamiesčio. Dauguma vietinių gyventojų sutinka su teiginiu, jog ši aikštė labiausiai reprezentuoja visą Nicos senamiestį. Joje nuolat vyksta įvairūs renginiai, įskaitant Corso Carnavalesque karnavalą bei Bastilijos dienos šventę.
Šv. Mykolo rusų soboras
Caras Nikolajus II XX amžiaus pradžioje užsakė pastatyti Šv. Mykolo ortodoksų katedrą. Šiandien šis statinys yra vienas iš labiausiai išsiskiriančių pastatų visoje Nicoje.
Nicos paplūdimiai
Prancūzijos Rivjeros saulė bei Nicos pakrantes skalaujantis Viduržemio jūros vanduo. Aplankyti žydrus Nicos paplūdimius tiesiog būtina, net jei ir keliaujate vėsesniu metų laiku. Pasimėgaukite saule, šiltomis bangomis bei pajauskite tikrą atostogų malonumą.
Matisse muziejus
Šis nacionalinis muziejus dedikuotas prancūzų dailininkui Henriui Matisui. Jame eksponuojama viena iš didžiausių pasaulyje jo kūrinių kolekcija. Dailininkas Nicoje gyveno nuo 1917 iki 1954 m. Muziejus atidarytas 1963 metais XVII amžiuje pastatytoje viloje. Muziejaus adresas: 164, Avenue des Arenes de Cimiez, 06000, Nice.
Nicos katedra
Nicos senamiestyje esančios katedros statybų darbai pradėti 1650 metais. Prireikė net pusė amžiaus, kol statybos buvo baigtos. Pastatas išsiskiria savo rafinuotu barokiniu stiliumi ir XVIII amžiaus varpine. Adresas: 3, Place Rossetti, 06300, Nice.
Modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus
Modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus atidarytas 1990 metais. Kvadrato formos pastatų kompleksas suprojektuotas lyg triumfo arka. Šiame muziejuje eksponuojami meno kūriniai nuo 1960 iki 1970 metų. Juose galima pasigrožėti naujųjų realistų, minimaliojo meno, poparto kūriniais. Adresas: Place Yves Klein, Nice.
Garibaldžio aikštė
Barokinio stiliaus Garibaldžio aikštė išsiskiria savo architektūra bei istorija. Aikštė pavadinta Džiuzepės Garibaldžio garbei, kuris buvo italų revoliucionierius, karinis ir politinis lyderis. Būtent šios aikštės viduryje puikuojasi jam skirtas paminklas.
Trečioji mūsų kelionės diena Eze kaimelis – tai privaloma įtraukti į Jūsų kelionės sarašą po žydrąją pakrante ! Būtinai užlipkite ant kalvos ir aplankykite kaktusų sodą – iš čia atsiverianti puiki panorama į Viduržemio jūrą. Vaikštant bažnyčios prieigose jaučiasi Egiptiečių palikimas, matosi Izidės atvaizdai skliautuose. Klajojant gatvelėmis buvusių maisto atsargų slėptuvės virto ateljė ir „butikais“. Iš Nicos į Eze (esantį ant kalno) galima nuvykti 82 ir 112 autobusu (sekmadienį važiuoja, tik pirmasis autobusas ir daug retesniu grafiku). Išlipome paskutinėje stotelėje. Pusdienį praleidę Ezė pajudėjome link Monako.
Lankantis Prancūzijos Rivjeroje tiesiog būtina nuvykti į šalia esančią nykštukinę Monako kunigaikštystę. Jos plotas – vos 2 km2, tačiau tai tankiausiai apgyvendinta valstybė pasaulyje – joje gyvena beveik 32 000 gyventojų. Taip pat tai yra viena prabangiausių pasaulio vietų – čia gyvena daugiausia milijonierių. Atrodo, paradoksalu, kad gyventojai praktiškai nemoka mokesčių,o valstybė yra viena turtingiausių pasaulyje, tačiau šalis labai daug uždirbta iš turizmo, lošimo namų, prabangių parduotuvių.
Prieiname kazino aikštę (Place du Casino), kurioje yra dangaus veidrodžio skulptūra (Sky Mirror). Geriau įsižiūrėjus stovint priešais kazino, skulptūra sukuria apversto vaizdo iliuziją. Priešais Monte Carlo kazino stovi išrikiuota itin prabangių automobilių virtinė. Nuo itin retų „Bugatti“, „Lotus“, „Lamborghini“ modelių iki nieko nestebinančių „Ferarri“. Smalsuoliai fotografuojasi prie ryškiaspalvių „žaisliukų“ . Monte Carlo kazino ir operos rūmai, pastatyti 1893 m. Čia buvo filmuoti Holivudo filmai „James Bond“, „Once Upon A Crime“, taip pat šiame kazino vyksta Europos pokerio turnyrai. Smalsuoliai gali užeiti į kazino nemokamai, beja fotogtafuoti grieštai draudžiama.
Pakilome į kalną kur stovi Monako kunigaikščio rūmai. Rūmai vertingi savo istorija, jie išlikę dar nuo XI amžiaus. Šiuo metu čia gyvena princas Albertas II su šeima. Jis yra Monako princo Rainier III, ir amerikiečių aktorės Grace Kelly sūnus. Iš čia atisveria tobuli vaizdai į jachtų priaplauką iš viršaus matosi Fontvieille – nauja, iš jūros „atkovota“ Monako dalis, esanti kunigaikštystės pietvakariuose. Pasėdėję ant siuoliuo ir pasigėrėją vaizdais patraukėm link Monako Šv. Mykolo katedros (Cathedrale de Monaco). Ši katedra pastatyta 1975 m. ant senosios bažnyčios pamatų. Čia palaidota Grace Kelly. Visai šalia galima aplankyti okeanografijos muziejų ir parką.
Taigi jeigu viešėsite Prancūzijos Rivjeroje, būtinai užsukite į Monaką, kuriam užteks ir pusdienio, kad patys susidarytumėt įspūdį.
Paskutinė mūsų šios kelionės stotelė buvo Kanai. Jie mums paliko mažiausią įspūdį, bet labai norėjome aplankyti. Kanai asocijuojasi su festivaliais, ypač Tarptautiniu kino festivaliu. Festivalių rūmai Kanuose yra pati žymiausia miesto vieta. Jame vyksta metų renginys „Kanų festivalis“, kuris sutraukia minias žiūrovų ir daugybę įžymybių iš viso pasaulio. Šiuolaikiniai Festivalių rūmai pritaikyti vesti įspūdingus renginius. Nors mums jie didelio įpūdžio nepadarė. Sunku pasakyti ar dėl to, kad ten vyko tuo metu šeimų festivalis, ar kad neradome to raudono kilimo ?
Labai malonu pasivaikščioti krantine – Boulevard de la Croisette, kuri apsodinta palmėmis, matosi smėlio paplūdimiai, o krantas nusagstytas prabangiais viešbučiais, parduotuvėmis. Įdomu pasidairyti ir jachtų uoste. Nuo kalvos, ant kurios stovi De la Kastro pilis ir kvadratinis bokštas – prieš mūsų akis atsivers nuostabi senamiesčio panorama. Maloniai praleidę laiką, grįštame į Nicą. Kur vakarom jau laukia skrydis namo. Ką gali žinoti – gal ne vienas širdyje sau pasižadėsime dar kartą sugrįžti į Žydrąją pakrantę ir spinduliuojančiąją Nicą!
Teksto autorė: Ingrida